Pirmadienį, kaip ir kiekvieną rytą, bibliotekininkės atskubėjo į darbą. Atskubėjusios pradėjo ruoštis kasdieniam darbui. Tik staiga išgirdo tylų krebždenimą. Iš pradžių bibliotekininkės nekreipė dėmesio į tą keistą garsą – gal statybininkai palėpėje dar dailino naujų klasių sienas, gal kokia mokyklos pelė atšalus orams ieškojo takų į šiltą ir jaukų pastatą.
Tylus krebždenimas darėsi vis garsesnis. Bibliotekininkės net suplukusios dairėsi tarp knygų lentynų, žvilgčiojo po stalais, naršė senas sekcijas. Ir aure. Štai jis, tas tylaus krebždenimo kaltininkas. Pilkai rusvas pūkuotas kamuoliukas ilgomis ausimis. Pūkuotas kamuoliukas net lentelę turėjo pasidėjęs su savo vardu. Bibliotekininkės perskaitė – mano vardas Čikutis, buvo parašyta ant kortelės. Kažin kas čia jį atvedė? Bet jeigu jau atsirado, tai tegul gyvena, nutarė jos. Paruošė jam vietą prie pat lango, prirovė žolės, įpylė gerti. Paglosčiusios naująjį „bibliotekininką“ darbuotojos ėmėsi savo darbų. Tuo metu Čikutis, šelmiškai šyptelėjęs į ūsą, patenkintas snūduriavo po savimi pasikišęs bibliotekos knygą.
Taigi. Čikutis kartu su bibliotekininkėmis pasitarė ir sugalvojo paskelbti pasakų konkursą apie mažą triušį. Įdomiausių autorių laukia apdovanojimas. Kas sukurs gražiausią pasaką, istoriją ar eilėraštį apie naująjį bibliotekos „darbuotoją“? Savo kūrybą reikia nešti į biblioteką iki sausio 25 d.
O Čikutis jau svajoja kaip mokinukai kuria istorijas apie mažą triušiuką.
Rasa Praninskienė