Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pasitikome skaitydami ir kalbėdami apie knygas, kurios patinka. Magiškoje aplinkoje susitiko VGTU inžinerijos licėjaus direktorė dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė ir po du pirmokus iš kiekvienos klasės. Kiekvienas svečias atsinešė mėgstamiausią savo knygą ir pliušinį draugą, tad dalyvių susirinko pilnas lauko klasės kupolas.
Galime laisvai skaityti lietuvių kalba ir juoktis
Susitikimą pradėjome prisimindami spaudos lietuviškais rašmenimis ir lietuvių kalbos naudojimo draudimus bei ribojimus. Susipažinome su graždanka ir pasidžiaugėme, kad galime laisvai mokytis, kalbėti, rašyti ir skaityti lietuvių kalba. Pasidalinome turimomis žiniomis apie draudimo laikotarpį, pasinėrėme į direktorės garsiai skaitomą pasakojimą iš švedų autorių Jujja‘os ir Tomas‘o Wieslanderių knygos „Mamulė Mū“. Nieko keisto, kad tai buvo viena mėgstamiausių jos sūnaus vaikystės knygų, nes įsibėgėjus istorijai visiems buvo sunku sulaikyti juoką. Neliko tokių, kurių nepralinksmino Mamulės Mū bandymai pasislėpti nuo ūkininko už plono medžio ir Varnos neviltis stebint bergždžias karvės pastangas.
Ar geri mūsų skaitymo įpročiai?
Direktorei taip pat buvo smalsu, kokie vaikų skaitymo įpročiai, kaip jie renkasi knygas, kokios istorijos jiems patinka, ar populiarūs knygų skirtukai, o gal lengviau yra užlenkti puslapių kampučius, ar skaitydami mėgsta gerti arbatą, o gal užkandžiauti. Pasikalbėję apie skaitymo kultūrą, prisiminėme, kad bet kokioje veikloje svarbu daryti pertraukas, atsistoti, pajudėti, pasimankštinti, užkąsti. Sukrovėme knygas į bokštą ir susibūrėme prie sveikų užkandžių – morkų ir obuolių stalo. Direktorė priminė, kaip svarbu vienu metu susitelkti į vieną užduotį, jei norime ją gerai atlikti. Neskaitome valgydami, nes tai atitraukia nuo teksto, taip netgi kenkiame savo sveikatai, nes blogai sukramtome maistą ir dažnai nepajuntame, kada jau esame sotūs.
Dalinamės įspūdžiais apie perskaitytas knygas
Užkandę grįžome į ratelį pakalbėti apie atsineštas knygas. Bibliotekininkė Gerda pasisiūlė pažaisti žaidimą – pabandė atspėti, kokią knygą atsinešė kiekvienas vaikas. Atspėti nebuvo lengva, bet buvo įdomu sužinoti, kuo ypatinga atsinešta knyga. Knygų bokšte atsidūrė net dvi „Nevykėlio dienoraščio“ knygos. Tai nuolat medžiojamos knygos, nes jose pasakojamos linksmos istorijos. Holly Webb istorijos mokina rūpintis nuskriaustais šuniukais ir augina gerumą. Šios serijos knygas norisi skaityti, nes aprašomos istorijos visada gerai baigiasi. O štai vartant naują J. K. Rowling knygos apie Harį Poterį leidimą atrodo, kad rankose laikome visai kitą knygą – popieriaus lapai baltesni, tekstas išdėstytas dviem stulpeliais, yra iliustracijų.
Knygų naujienos, diskusijos ir taiklūs apibūdinimai
Izabelė (1f) ir Elzė (1c) buvo skaičiusios tą pačią knygą ir, pasirodo, skirtingai suprato, kaip ji baigiasi. Juk ne vienam iš mūsų būna, kad tą patį kūrinį dažnai interpretuojame skirtingai, savaip, todėl labai svarbu kalbėtis apie įdomias knygas, nes galime susidaryti daug platesnį vaizdą, mokomės pagrįsti savo nuomonę. Radvilė (1b) paliko didelį įspūdį, nes savo mėgstamą James Norbury knygą „Didžioji Panda ir Mažasis Drakonas“ sugebėjo pristatyti vienu sakiniu: „Knyga apie du draugus, kurie nežino, kur eina, bet tai nereiškia, kad jie pasiklydo“. Vincas (1a), nuolatinis mokyklos ir miesto bibliotekos lankytojas ir labai aktyvus skaitytojas, visus sudomino naujai išleistu Malin Falch komiksu „Šiaurės pašvaistė. Kelionė į Trolių slėnį“.
Patarimai pabaigai
Kalbėjome ir apie tai, kaip lengviau skaityti – garsiai ar tyliai mintyse. Visi sutarėme, kad mintyse skaityti lengviau, bet mokytis skaityti yra geriau, kai skaitome garsiai. Direktorė taip pat pasidalino savo patirtimi, kad sudėtingus dokumentus jai lengviau perprasti skaitant balsu. Bibliotekininkė Gerda supranta, kad mokykloje labai svarbu suskaičiuoti visus perskaitytus puslapius ir knygas, vis dėlto, anot jos, svarbiausia yra skaityti taip, kad nereikėtų skaičiuoti perskaitytų puslapių ir knygų.