2024 m. spalio 25 d. VGTU inžinerijos licėjaus Pradinio ugdymo skyriaus bibliotekoje netrūko raganų, vampyrų, vaiduoklių, robotų, zombių bei raganų ištikimų palydovių kačių, buvo užsukusi viena kita giltinė. Kokie skaitytojai, tokios ir knygos jų rankose – mistinės, siaubo ar komiškos istorijos apie vampyrus, vaiduoklius, raganas, vilkolakius bei žiauriai žmonių kankinamas daržoves.
Rudeniška nuotaika ir spalvos persikėlė į bibliotekos knygų lentynas, o tuo pačiu pasidarė smalsu, kuo siaubo istorijos traukia vaikus ir kuo jos gali būti naudingos. Daug įdomių minčių galima rasti vaikų literatūros tyrėjos ir kritikės Eglės Baliutavičiūtės straipsnyje „Šiurpios istorijos vaikams“. Autorė įvardija kelias priežastis, kodėl vaikai mėgaujasi šiurpiomis istorijomis:
- Visų pirma, vaikai puikiai skiria, kur yra fikcija, o kur tikrovė. Baisūs pasakojimai leidžia išgyventi baimės jausmą saugioje aplinkoje.
- Suaugusieji kartais galvoja, kad gąsdinančios istorijos gali traumuoti jautrią vaikų psichiką, tačiau, anot psichologų, siaubo literatūra negali sukelti psichologinės traumos, pastarosios formuojasi tik kaip reakcija į tikrovės įvykius.
- Siaubo pasakojimai gali sukelti tokius fizinius pojūčius, tokius kaip: padažnėjęs pulsas, jauduliukas, oda bėgiojantys šiurpuliukai. Nors šie pojūčiai kyla skaitant baimę keliančius pasakojimus, jie gali būti malonūs, suteikti energijos, ypač jei gyvenime trūksta aštresnių pojūčių.
- Galiausiai tokias istorijas vaikus gali paskatinti skaityti smalsumas, noras pažinti dalykus, kurie yra už jų patirties ar suvokimo ribos. Be to, šiose istorijose aprašytos siaubingos situacijos dažnai yra tam tikrų dalykų, kurie gali nutikti realybėje, simboliai.
- Siaubo istorijos įspėja vaikus, kad pasaulis ne visada yra saugus ir švelnus, kokį bando pavaizduoti suaugusieji.
Pasirodo, labai suprantamas suaugusiųjų noras apsaugoti vaikų psichiką nuo baisių istorijų gali turėti ir neigiamų pasekmių. Apie tai, kuo ši literatūra gali būti naudinga ir kokias knygas lietuvių kalba galima rasti Lietuvos bibliotekų lentynose, sužinosite perskaitę šį straipsnį. Kai kurias straipsnyje minimas knygas galima rasti ir licėjaus bibliotekoje.
Kam įdomu daugiau sužinoti apie senąsias Vėlinių, Helovyno ir šiurpių pasakojimo tradicijas, kviečiame pasiklausyti labai įdomaus Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų katedros dėstytojos doc. dr. Laimos Anglickienės pranešimo „Nuo Vėlinių žvakučių šviesos iki mėgavimosi šiurpių siaubu: požiūrio į mirtį transformacijos“.